Geria tėvai - kenčia vaikai


1. Priklausomybė nuo alkoholio – rimta problema ir suaugusiam žmogui, ir šalia jo augančiam vaikui. Ar sutinkate, kad tokių tėvų vaikai greičiau suauga: vyresnieji rūpinasi jaunesniais broliais ir seserimis, anksčiau patys išmoksta savimi pasirūpinti?

Priklausomybė nuo alkoholio iš ties yra rimta problema, kuri paveikia ne tik jį vartojantį žmogų, bet ir visą jo šeimą. Šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, aplinka visada yra mažiau ar daugiau disfunkcinė. Jei visas šeimas patalpinti į kontinumą nuo funkcionalių šeimų iki disfunkcinių, tai šeimos, turinčios problemų dėl tėvų girtavimo, visada bus kontinumo disfunkciniame krašte. Keičiasi šeimos pusiausvyra, taisyklės, vaidmenys. Vaikai iš šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, yra mokomi nekalbėti, nejausti ir tuo pačiu metu yra auklėjami būti atsakingais ir rūpintis savo tėvais. Taigi tokie vaikai anksti išmoksta rūpintis ne tik savimi, jaunesniais broliais ir seserimis, bet neretai ir savo tėvais.

2. Šie vaikai neretai pasižymi pernelyg didele priklausomybe nuo taisyklių ar normų, sąžiningumu ir itin dideliu kritiškumu sau pačiam Dažnai jie vadovaujasi 2 nuostatoms – būti tobulam ir stipriam. Ar sutinkate su šiuo požiūriu?

Pagrindinė elgesio norma alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose - nepasitikėk nieko netgi savimi. Taigi kritiškumas sau, menka savivertė iš tiesų yra dažna tarp alkoholikų vaikų. Alkoholikų vaikai jaučiasi atsakingi už visas ištinkančias problemas ir nesėkmes, o visus pozityvius dalykus savo gyvenime vertina kaip atsitiktinumą. Perdėtas atsakomybės jausmas ypač pasireiškia socialiniuose santykiuose. Kitos gyvenimo nuostatos priklauso nuo vaiko prisiimto vaidmens šeimoje. Paprastai yra išskiriami šie alkoholikų vaikų vaidmenys:

  • Herojaus vaidmuo (vaikas tampa atsakingu už savo šeimą, rūpinasi ja kaip suaugęs asmuo. Stresinėse situacijose elgiasi taip, kad kiti galėtų juo didžiuotis);
  • Ramintojo arba talismano vaidmuo (tai šeimos terapeutas. Dažnai stresinėse situacijose pasitelkia humorą);
  • ,,Man nerūpi“ arba prarasto vaiko vaidmuo (nusišalina nuo šeimoje vykstančių procesų. Streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį);
  • Atpirkimo ožio vaidmuo (elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis būna priešiškas, linkęs į nusikalstamą elgesį, griaunantis. Visais įmanomais būdais siekia tėvų dėmesio).

3. Ar šie vaikai rečiau vadovaujasi emocijomis, o dažniau pasikliauna protu?

Nefunkcionalios problemų sprendimo strategijos yra viena rimčiausių pasekmių, kurią įgyja vaikai užaugę su alkoholikais tėvais. Kaip rodo tyrimai, alkoholikų vaikai ar jau suaugę alkoholikų vaikai dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Jie dažnai problemas sprendžia pasitelkdami vengimą ir neigimą. Tokiems vaikams yra būdingas negebėjimas atpažinti ir tvarkytis su neigiamomis savo ir kitų žmonių emocijomis (suaugusiems alkoholikų vaikams kyla sunkumų tvarkantis su neigiamomis emocijomis tokiomis kaip pyktis, nes jie dažniausiai moka tik jų vengti, bet ne efektyviai su jomis susidoroti).

Gali būti ir taip, kad tokie vaikai pradeda neigti ir slopinti visas emocijas, nes jausti jiems yra pernelyg skausminga. Ignoruodami visas emocijas žmogus kaip tik ir papuola į užslopintų, neigiamų emocijų spąstus.

4. Kaip į alkoholį vartojančius tėvus reaguoja skirtingo amžiaus (vaikai iki 3 metų, iki mokyklinio amžiaus vaikai, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai) vaikai?

Kaip į alkoholio vartojančius tėvus reaguoja vaikai, priklauso nuo daugelio faktorių: ar abu tėvai alkoholikai ar tik vienas iš jų, ar girtaujama kasdien, ar geriama namuose ir pan. Jei šeima sugeba išlaikyti įprastinę šeimos veiklą tai mažiau įtakoja vaikus. Vaikai ikimokykliniame amžiuje ne visada suvokia kas vyksta, bet jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, nerimą, bet tėvai jiems yra pasaulio centras, nepriklausomai nuo to, ar patenkina net bazinius jų poreikius. Mokyklinukai nuolat seka tėvus, bando numatyti alkoholio pavartojimą. Paaugliai gali pradėti gėdytis savo tėvų arba jausti tėvams pyktį.

5. Kokio amžiaus vaikai jautriausiai reaguoja į šią problemą?

Jautriausias amžius - iki penkerių metų, vaikai, kad ir ne viską suprasdami, kas vyksta šeimoje, formuoja savo gyvenimo kertinius įsitikinimus. Tuo metu suformuotas vaizdas apie save, pasaulį ir aplinkinius žmones išlieka daugmaž stabilus visą gyvenimą.

6. Galbūt mergaitės reaguoja jautriau nei berniukai?

Kaip rodo tyrimai, užaugusios alkoholikų tėvų dukterys yra labiau įtakotos alkoholio vartojimo problemų šeimos aplinkoje nei alkoholikų tėvų sūnūs. Mergaitės greičiausiai yra paveikiamos labiau dėl įgimtos didesnės empatijos nei berniukai. Labai dažnai užaugusios tokios moterys ieško panašių vytų į alkoholikų tėvus tam, kad atkurtų gimtojoje šeimoje patirtas emocijas.

7. Jeigu mama yra alkoholikė, ar vaikai reaguoja jautriau nei į tokią priklausomybę turintį tėvą?

Kaip rodo tyrimai, vaikus traumuojančiai labiau veikia, jei alkoholikė yra motina. Tačiau jei, vaikas turi galimybę nuolatos bendrauti su artimu negeriančiu giminaičiu (močiute, teta, vyresne seserimi ar kt.) gali būti, kad vaikas minimaliai patirs traumuojančią šeimos aplinką ir užaugęs psichosocialinėmis savybėmis nesiskirs nuo kitų.

8. Ar dažnai vaikai dėl šios bėdos kaltina save? Kaip jiems to išvengti?

Labai dažnai vaikai dėl tėvų alkoholio vartojimo problemų kaltina save. Taip vyksta dėl vaikams ir paaugliams būdingos mąstymo savybės egocentrizmo (,,viskas pasaulyje vyksta dėl manęs“, ,,aš blogas dėl to mama/tėtis geria“). Savęs kaltinimo yra beveik neįmanoma išvengti, nes reikia įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra suaugę žmonės, kurie daro savo gyvenimo pasirinkimus ir vaikas tų pasirinkimų niekaip negali įtakoti. Be to, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, kuriai įveikti reikalinga specialistų pagalba.

9. Neretai vaikai nori padėti išspręsti šią problemą turintiems tėvams. Kokius būdus vaikai dažniausiai išbando? (Gal galite pateikti pavyzdžių, kokie trūkumai ir privalumai?)

Vieni vaikai stengiasi būti tobuli (gerai mokosi, tvarko namų buitį), kad tik nesukeltų tėvams preteksto vartoti alkoholio. Kiti kaip tik elgiasi problematiškai, kad tėvai rūpintųsi jais ir neturėtų laiko gerti. Dar kiti bando slėpti alkoholį nuo tėvų, sudaužo nupirktus butelius. Beveiki visi vaikai šią šeimos problemą bando nuslėpti nuo draugų ir artimųjų, dangsto tėvus, paaugę kviečia ,,išblaivintojus“. Bet koks problemos slėpimas, neigimas tik pagilina problemą.

10. Ar atžalos gali padėti savo gimdytojams įveikti šią problemą?

Deja ne. Alkoholio vartojimo problemai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai gali tik paskatinti tėvus ieškoti tokios pagalbos, bet kol pats asmuo nesupranta turintis, alkoholio vartojimo problemą tol, jokia pagalba yra beprasmišką. Ir vaikai dangstantis tėvus prieš giminaičius, darbdavius, padaro jiems tik meškos paslaugą.

11. Kur vaikams ieškoti pagalbos, jeigu jiems gėda apie tai kalbėti?

Geriausia kreiptis į negeriančius giminaičius ar tuos žmones, kurie yra greta. Patarimo galima kreiptis paskambinus į ,,Vaikų liniją“. Taip pat galima kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Paaugus galima kreiptis į priklausomybės ligos centrus ar į Alanono grupes.

12. Jeigu tėvai nuolat girtaudavo, ar tikėtina, kad užaugęs vaikas taps abstinentu ir bjaurėsis net pabandyti svaigiųjų gėrimų?

Tikėtina, taip nutinka, jei vaikas matė ir kitokių gyvenimo pavyzdžių. Kaip jau minėjau, jei augdamas vaikas nuolat bendravo su alkoholio vartojimo problemų neturinčiu giminaičiu, labai didelė tikimybė, kad suaugęs toks vaikas neturės alkoholio vartojimo problemų.

13. Psichoterapeutai pastebėjo dėsningumą – alkoholikų vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus perkopę trisdešimtuosius gyvenimo metus. Visi jie skundžiasi nerimu, depresija, dideliu stresu ar vidine sumaištimi. Ar tai tiesa?

Taip, tai tiesa. Dauguma suaugusių alkoholikų vaikų turi nemažai psichosocialinių sunkumų. Įgyta patirtis gimtojoje šeimoje žmogų lydi visą gyvenimą, susikurtus gyvenimo vaidmenis asmuo gali kartoti ir savo sukurtoje šeimoje.

14. Patarimai artimiesiems, kurie gali padėti tokių tėvų vaikams. (įvairaus amžiaus).

Svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos. Labai mažiems vaikams gali būti reikalinga ir fizinė pagalba (maistas, drabužiai), vyresniems svarbus teigiamas gyvenimo pavyzdys, pokalbiai apie tai, kad jie nėra atsakingi už tėvų problemas.

15. Kelios situacijos, kuriose daromos didžiausios klaidos.

Didžiausia klaida yra alkoholizmo problemos slėpimas; galvojimas, kad alkoholio vartojimo problemos tai valios neturėjimas ir jei žmogus panorės gebės pats susitvarkyti.