6 klausimai, kuriuos privalai užduoti sau prieš žengiant į naujus metus

Žengiant į naujus metus, dažnas iš mūsų įvertina praėjusių metų nuopelnus, sėkmes ir nesėkmes bei stengiasi užsibrėžti naujų tikslų, duoti sau pažadų. Aš esu viena iš tų, kuri naujųjų metų šventės neįsivaizduoja be būsimų metų tikslų kėlimo ir planavimo. Kaip kažkas pasakė, kad žmogus be tikslo yra tik vaikščiojantis mėsos gabalas. Ne tiek ir svarbu šimtu procentų pasiekti tai, kas suplanuota, bet svarbu turėti kryptį, kur norisi judėti. Skrendantis lėktuvas nuo kurso būna nukrypęs didesnę skrydžio laiko dalį, bet tikslą vis tiek pasiekia. Tačiau prieš planuojant, daug svarbiau yra sau užduoti keletą klausimų, kurie gali viską apversti aukštyn kojomis:

1. Kiek tavęs paties yra tavo nuosavame gyvenime? Tikrojo tavęs, o ne atliekamų vaidmenų, išmoktų rolių ir užsidėtų kaukių. Kas tu būtum, jei neliktų įsipareigojimų ir prievolių, savo susikurtų ar primestų aplinkinių?

2. Ką darytum, jei nebijotum? Aš dažnai ir sau ir savo klientams kartoju, kad baimė ir nerimas yra blogi patarėjai. Jie paslepia mūsų tikrus norus ir poreikius, paraližuoja mąstymą ir atima mūsų drąsą. Jei nejaustum baimės, kuo norėtum užsiimti šiame gyvenime, ką dirbti, su kuo bendrauti ir gyventi? Naudinga pagalvoti apie save ir savo gyvenimą, išmetus baimės elementą.

3. Apie ką svajojau vaikystėje? Neretai vaikystėje slypi tiesa, bandant atrasti žmogaus tikrąjį pašaukimą, tinkamą profesiją. Pametus save suaugusiojo kelyje, naudinga prisiminimais sugrįžti į vaiskytę ir atsiminti, ką mėgai žaisti, kuo svajojai tapti užaugus, kokie žmonės tave žavėjo, koks norėjai būti užaugęs.

4. Ar vaizdas, kurį matau veidrodyje mane tenkina? Mūsų kūnas nemeluoja, akys negali šypsotis, jei nėra tikrojo džiaugsmo. Nelamingi žmonės vengia žiūrėti į save veidrodyje, nes vaizdas jame nedžiugina. Akistata su savimi veidrodyje, žiūrint ne tam, kad pasitaisyti plaukus, nusiskusti barzdą ar pasidažyti lūpas, o tam, kad suprasti, ar esu laimingas/a. Tai tikrai gali būti naudinga ir įdomi patirtis.

5. Ar tai bus svarbu po 20 metų? Mes dažnai save pametame rutinoje ir kasdienybėje, įprastuose darbuose ir ginčuose. Nupūsti dulkes nuo jų padeda paklausimas, ar tai vis dar bus svarbu po kelerių ar dešimties metų. Toks pažiūrėjimas padeda susidėlioti prioritetus gyvenime, atskirti pelus nuo grūdų.

6. Kaip norėčiau, kad būtų? Mes visi žinome, kas mums nepatinka, kas erzina ir nervina, kaip nenorime, kad būtų, bet tikrai ne visi susimąstome apie tai, kaip norime, kad būtų. Krypties žinojimas dažnai yra daug svarbesnis už dabartinę gyvenimo stotelę.

Nuo teisingų klausimų prasideda, teisingi pokyčiai. Linkiu pokyčių ateinančiais metais, nes blogiau už sąstingį nėra nieko.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė