Patarimai pirmoko tėvams. Atsako Vitalija Mikutaitienė

1) a) Kaip patartumėte elgtis tėvams, kurių vaikai pradeda eiti į mokyklą: kaip juos gražiai ir be streso įvesti į naują rutiną, pripratinti prie naujų taisyklių?

Visų pirmiausia yra būtinas teigiamas tėvų nusiteikimas mokyklai, būsimai mokytojai ir mokslui. Jei tėvams mokslas yra vertybė, jie nuosekliai ruošia savo vaiką mokyklai. Tėvai atsakingai parenka mokyklą, pirmąją mokytoją, kuri labiausiai tiktų jų vaikui. Labai gerai jei vaikas jau lankė paruošiamąją grupę darželyje. Tada vaikas jau žino pagrindines kolektyvo taisykles. Prieš mokyklą nėra taip svarbu ar vaikas moka gerai skaityti ir rašyti. Bet svarbiausia vaiko savarankiškumas, socialiniai įgūdžiai. Ar jis geba pats apsirengti, susidėti tvarkingai savo daiktus, ar susitvarko savo žaislus, rašymo priemones. Ar moka užmegsti pokalbį su nepažįstamais vaikais. Ar sugeba prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Tėvai neturėtų mokyklos pateikti kaip didžiausio siaubo sakydami, kad „Jau baigėsi tavo katino dienos, bus tau dabar!“. Ar vien tik teigiamai „Oi ten bus labai smagu, susirasi daug naujų draugų, sužinosi daug įdomių dalykų.“ Būtent nežinojimas ir kelia didžiausią stresą vaikams. Taigi labai gerai jei vaikas jau prieš rugsėjo 1-ąją lankėsi mokykloje ir susipažino su mokytoja, savo klasiokais bei darė įvairias užduotis, bent vieną pusdienį. Kai kuriose Lietuvos mokyklose yra praktikuojama, kad vieną gegužės ar birželio savaitę būsimi pirmokai renkasi į pamokėles. Bet jei to nebuvo, reiktų vaikui papasakoti apie laukiamą naują dienotvarkę. Galima namie pasipraktikuoti kelias pamokas su pertraukomis. Gali būti atliekamos įvairios praktinės užduotys 35-45 min. Paskui daroma pertrauka -10-15 minučių. Taip pat galima kartu su vaiku prisiminti taisykles, kokių laikėsi darželyje, kokių taisyklių laikosi namuose ir pagalvoti kokios taisyklės gali būti mokykloje. Jei vaikui nebuvo problemų dėl elgesio darželyje, tai tikėtina, kad ir mokykloje nekils jų. Su vaiku apie mokyklą reiktų kalbėtis, ne nuogąstaujant „O kaip tau ten vaikeli bus“, bet suteikiant pasitikėjimo. „Tau pavyks...“, „Aš pasitikiu tavimi, tu gali...“ „Aš žinau, tu sugebėsi...“. Išleidžiant vaiką į pirmą klasę, svarbiausia pasitikėti vaiko galimybėmis priprasti prie naujos dienotvarkės ir naujų taisyklių.

b) Kaip ankstyvą kėlimąsi paversti kiek malonesniu?

Kad keltis anksti būtų malonu ir smagu reikia turėti kasdienius ritualus. Svarbiausias iš jų yra laiku nueiti miegoti. Geriausia 9 val. vakaro. 7 metų vaikas per parą turėtų miegoti vidutiniškai apie 11 val. Mokyklinukui jau gali patikti pačiam keltis pagal žadintuvą. Kuo labiau pasitikėsite vaiku, tuo jis bus savarankiškesnis. Galite sutarti, kad jau lipa iš lovos po antro ar trečio skambučio. Kitas variantas vaiką žadinti įjungus ritmingos muzikos, pagal kurią galima padaryti rytmetinę mankštą. Labai naudinga mokyti vaikus ryte nusišypsoti sau veidrodyje ir pasisveikinti su mieliausiu žmogučiu žemėje – pačiu savimi. Tas patarimas galioja ir tėveliams. Jei tėvai gerai nusiteikę ryte, lengviau ir vaikams smagiai išsiruošti į mokyklą. Tačiau morališkai reikia pasiruošti, kad gali būti visokių rytų.

c) Kuo gali grėsti sąmoningo rengimosi į mokyklą stoka?

Jei tėvai sąmoningai nerengs vaiko mokyklai, gali vaikui formuotis atmestinis požiūris į mokyklą ir mokymąsi. Jei šeimoje bus kalbama, kad „mokslas tik pinigų kišimas į balą“, tai labai tikėtina, kad vaikas gali nesistengti mokytis ar net imti praleidinėti pamokas, jau pradinėse klasėse. Taip pat jei tėvai nekalbės kas laukia mokykloje, vaikai gali perimti neigiamą vyresnių brolių, seserų ar draugų požiūrį. O tai lems, kad vaikas nenorės ir bijos eiti į mokyklą.

Labai svarbu sąmoningai ruoštis vaiko pirmajai klasei. Taip tėvai parodo savo požiūrį į mokslą, kas lemia ir tolesnę vaiko motyvaciją mokymuisi.

2) Ką daryti, jei vaikas nenori eiti į mokyklą? Kiek apskritai jam trunka adaptacija (pirmokui? vėlesniam vaikui?) Nuo ko priklauso jos sėkmė? Ką gali padaryti tėvai, mokytojai, klasės draugai? Kas nulemia vaiko norą eiti ir neiti į mokyklą?

Jei vaikas nenori eiti į mokyklą, visų pirma reikia išsiaiškinti to priežastis. Tos priežastys gali būti labai įvairios. Pvz.: vaikas susipyko su draugu, kažkas pasišaipė, nepavyko atlikti užduoties, mokytoja pasakė griežtesnį žodį, pralaimėjo varžybas ir t.t. Svarbiausia vaiką išklausyti ir nemenkinti problemos svarbumo. Geriausia vaiką skatinti patį atrasti problemos sprendimo būdus. Kai kuriais atvejais, gali užtekti tik išklausyti vaiką, kitais atvejais gali tekti ir įsikišti į klasės gyvenimą. Svarbiausia yra stebėti vaiko nuotaiką. Natūralu, kad pirmomis savaitėmis jis gali jaustis pavargęs ir grįžęs norėti eiti pamiegoti. Taip pat gali būti, kad vaikas po mokyklos bus piktesnis, irzlesnis, nesukalbamas. Įprastai adaptacija pirmoje klasėje ar pakeitus mokyklą trunka nuo dviejų savaičių iki pusmečio. Adaptacija gali užsitęsti, jei vaikas nuolat ir ilgai serga, nelanko mokyklos.

Uždaresniems, jautresniems ir droviems adaptacija gali užtrukti ilgiau. Labai svarbu ir vaiko santykis su pirmąja mokytoja. Pradinukai dažniausiai labai noriai eina į mokyklą. Jiems mokykloje yra svarbiausia bendravimas su draugais. Jie grįžę labai noriai pasakoja, ką žaidė per pertraukas su draugais. Tėvai vaiko adaptaciją gali palengvinti išklausydami ir padrąsindami. Nors pirmokams namų darbai ir neužduodami. Labai naudinga peržiūrėti, ką vaikas darė mokykloje, gal reiktų jam pagalbos besimokant. Jei vaikas patiria sunkumų bendraujant su klasiokais, būtų naudinga kelis pasikviesti į svečius.

2) a) Ką patartumėte pirmoko tėvams ir kodėl?

Pirmiausia, pasitikėti savo vaiku ir stengtis neparodyti vaikui savo nerimo ir baimių. Tėvai nepasitikėdami vaiko gebėjimais, gali jį apkrauti bereikalingomis pamokėlėmis, užduotimis ir taip gali nelikti laiko pagrindiniam vaiko užsiėmimui žaidimams. Ties septintaisiais vaiko gyvenimo metais vaiko smegenys pasiruošia mokymuisi ir vaikai natūraliai ima norėti mokytis. Reikia pasitikėti vaiko mokymosi tempu.

Antra, turėkite savo namų ir šeimos taisykles. Mokykite vaiką jų laikytis ir aiškinkite taisyklių prasmę. Taip vaikui bus lengviau prisitaikyti ir prie mokyklos taisyklių.

Trečia, skatinkite vaiką užbaigti pradėtas veiklas, žaidimus. Girkite procesą, o ne rezultatą. Taip mokysite vaiką išlaikyti dėmesį ties vienu dalyku. O tai labai svarbu mokykloje per pamokas.

Ketvirta, skatinkite vaiko savarankiškumą. Leiskite padėti padengti stalą pietums, susiruošti vietą žaidimams, piešimui, lipdymui. Girkite, kai neprašytas susitvarko, susideda žaislus, drabužius kelionei. Taip jam bus lengviau mokykloje palaikyti tvarką ant stalo, pasiruošti fizinio pamokai.

Penkta, skatinkite išklausyti iki galo nepertraukiant kalbančio žmogaus. Mokykite pagarbos vyresniesiems. Tada vaikui bus jau įprasta klausytis nepertraukinėjant mokytojo.

b) Kas jiems gali būti netikėta ir nauja?

Jei šeimoje pirmas vaikas išeina į mokyklą, tai sutampa su šeimos krize. Tėvams viskas yra nauja. Jų pirmagimis savarankiškėja. Kuo toliau tuo tėvų reikšmė vaiko gyvenime mažės, didės draugų reikšmė. Vaiko poreikiai ir reikalavimai išauga. Tėvams kils daug klausimų: Kiek vaiką vesti/nuvežti į mokyklą, o kada jis jau gali pats nueiti ir grįžti iš mokyklos? Į kokius būrelius leisti? Ar ruošti pamokas kartu? Kas atsakingas už knygų susidėjimą į kuprinę?

Tėvams reikia išmokti didinti atsakomybę vaikams už jų pačių elgesį. Kaip tėvai pasitiki vaikais, taip vaikų auga pasitikėjimas savimi, didėja savarankiškumas.

c) Kokias klaidas dažniausiai daro pirmokų tėvai ir kokia tų klaidų įtaka/pasekmės?

Dažniausiai sunkumų kyla tiems, kurie turi kategoriškus nusistatymus sau ir savo vaikų atžvilgiu. Pvz.: „Aš niekada nepadėsiu ruošti vaikui pamokų.“ Arba „Mano vaikas bus krepšininkas/pirmūnas/nevykėlis“ „Aš tai jau nevaikščiosiu į tėvų susirinkimus“.

Kai iškeliame sau ar vaikams per aukštus kategoriškus reikalavimus yra labai sunku jų laikytis. Reikia atsižvelgti į vaiko temperamentą, norus ir pomėgius, sprendžiant kiek vaikui reikės pagalbos mokantis ar kokį būrelį parinkti užklasinei veiklai.