Vaikas kandžiojasi. Ką daryti?

Vaikai paprastai kandžiojasi iki dviejų ar dviejų su puse metų. Vaikai gali kandžiotis dėl kelių priežasčių: kai dygsta dantys, jiems niežti ir kąsdami kasosi; pasaulį vaikai pirmiausia pažįsta per burną, todėl kandimas irgi yra bandymas tyrinėti; vaikai, kąsdami komunikuoja – išreiškia savo nepasitenkinimą, kažkokį norą, nes kalbėti aiškiai dar gali nemokėti. Vaiko kandžiojimas gali nesiliauti, jei jis kąsdamas pasiekia savo tikslų, pvz.: atkreipia mamos dėmesį ar iš kito vaiko atima žaislą.

Pirmiausia ko nedaryti, kai vaikas kanda:

· Neignoruoti. Ignoruojamos elgesio problemos savaime nesibaigia.

· Nesijuokti. Juoką vaikas gali suprasti kaip kandžiojimosi palaikymą. Jei mama ar tėtis juokiasi, vadinasi aš smagiai padariau.

· Nepalaikyti tokio elgesio. Nesidžiaugti, kad Jūsų vaikas toks mažas, o moka už save pakovoti arba vaikui įkandus jį sudrausminti, o ne duoti norimą daiktą ar malonų dėmesį.

· Nekąsti atgal. Smurtas gimdo smurtą. Pirmiausia mes auklėjame vaiką savo pavyzdžiu, o kandimas atgal yra netinkamas pavyzdys..

· Neliepti vaikui įsikąsti sau. Stiprios emocijos apimtas vaikas gali nepajusti skausmo ir įsikąsti pernelyg skaudžiai.

Ką galima daryti:

· Rimtu veidu (tai reiškia, kad nė lūpų kampeliu nesišypsome) pasakome, kad “Skauda. Mes nesikandžiojame!”. Iš pradžių vaikas nesupras, ką čia jam pasakėte, bet supras bent jau veido išraišką ir balso intonaciją;

· Vaikas turi sulaukti neigiamos pasekmės. Vaikas kandžiojasi – turi palikti žaidimų aikštelę, nebežiūrėti filmuko ar nebežaisti su kitais vaikais.

· Padeda, jei vaikas gauna “kanduką” – kažką, ką galėtų kandžioti (pvz.: pykčio apyrankę, mažą pagalvėlę);

· Reikia atidžiai stebėti vaiką ir pamačius, kad jis nori kąsti – perspėti, kad gali kąsti obuolį, morką, bet ne kitam žmogui.

· Lavinti vaiko kalbą. Paprastai kandžiojasi tie vaikai, kurie nemoka žodžiais išsakyti savo norų.