Apie baimę bendrauti

Socialinis nerimas yra trečiasis pagal paplitimą psichikos sutrikimas po psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų ir depresijos. Nuo socialinio nerimo kenčia apie 13 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Dažniausiai socialinio nerimo sutrikimas prasideda 11-19 metų jaunuoliams. Moterims sutrikimas diagnozuojamas dažniau nei vyrams. Apie 85 proc. žmonių, kenčiantys nuo šio sutrikimo, patiria akademinius ir profesinius sunkumus.

Kaip galima padėti sau jei nerimas socialinėse situacijose trukdo bendrauti:

• Sudaryti visą sąrašą socialinių situacijų, kuriose kyla nerimas. Tada tas situacijas išdėlioti nuo mažiausiai baisios iki labiausiai gąsdinančios ir pradėti veikti. Pradėti nuo tos situacijos, kuri mažiausiai gąsdina ir tiesiog pasielgti taip, kaip norisi nepaisant kylančio nerimo, nes nerimas laikui bėgant sumažės;

• Kalbant visą dėmesį sutelkti į pašnekovą: į tai ką jis sako, o ne galvoti apie tai, kaip aš atrodau, ką dabar pasakysiu, ar aš neapsikvailinsiu;

• Nevengti socialinių situacijų, kad ir kaip gąsdinančiai jos atrodytų, nes vengimas augina mūsų baimes, o bendravimo baimes galime įveikti tik bendraudami. Taip nebus, kad mūsų baimės dings, tiesiog mes priprasime mažiau į jas kreipti dėmesio ir elgtis taip, kaip norime mes, o ne mūsų baimė;

• Pradėti bendrauti su tais žmonėmis, kurie atrodo mums „saugūs“ Tai gali būti vaikystės draugai, giminės, kaimynai.

• Daryti mažus elgesio eksperimentus bendraujant ir žiūrėti kas iš to bus. Tarkim papasakoti anekdotą artimam draugui, tada keliems draugams; paklausti mokytojos, ko nors per pamoką garsiai, pardavėjos parduotuvėje pasiteirauti kokios smulkmenos. Ir stebėti kas vyksta, ar tikrai kiti žmonės užsipuola mus, išsijuokia, tyčiojasi.

• Nebijoti kreiptis pagalbos, jei vienam su savo nerimu yra sunku kovoti.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė