7 DAŽNIAUSIOS TĖVŲ KLAIDOS DRAUSMINANT VAIKUS

Psichologė Vitalija Mikutaitienė

VšĮ "Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras"

Kartais tėvai norėdami pasilengvinti sau gyvenimą griebiasi psichologinių metodų, kurie kaip pasirodo ilgalaikėje perspektyvoje tėra vaikų drausminimo klaidos. Pateikiame dažniausiai pasitaikančias tėvų drausminimo klaidas.

Melagystė

Labai dažnai tėvai meluoja, norėdami pasilengvinti esamą situaciją ir nepagalvoja apie ateitį. Viena mamytė pasakojo, kad vaiką norėdama įkalbėti eiti į darželį sakydavo, kad šis darželis tai geras, o kitas tai blogas – „karinis“ darželis, kur vaikus muša valgyt neduoda, žaislų nėra ir t.t. Atėjus vasarai, mama sužinojo, kad vasarą gerasis vaiko darželis nedirbs, ir vaikus galima vesti į blogąjį,- karinį darželį. Reikėjo labai daug pastangų vaiką įkalbėti, kad eitų į „karinį“ darželį. Buvo daug ašarų ir baimės. Melo trumpos kojos, geriau neprisimeluoti, kad paskui nereiktų vargti.

Gąsdinimas

“Padėk atgal arba gausi!”; Vienas jaunas tėtis guodėsi, kad jo neklauso 4 m. dukra. Kai mergaitė ima elgtis netinkamai, jis drausmina: „Baik arba gausi diržo!“. Vyras su žmona sutarę, kad fizinių bausmių nenaudos ir dukra tai žino. Tai vos tik išgirdus šiuos tėčio žodžius dukra ima juoktis ir toliau elgiasi netinkamai. Kita mama pasakoja, kad kai du jos sūnūs neklauso gąsdina, kad nuveš juos į vaikų namus. Vieną vakarą po barnių, nugirdo vaikų pokalbį, kaip jie guodėsi vienas kitam, kad ne taip jau blogai tuose vaikų namuose, matė per televizorių, kad ten vaikai turi daug žaisliukų, augina žuveles akvariume. Taigi vaikai greitai išmoksta, kad tai tik kalbos ir nieko nedarysite. Reikia būti tikriems, kad kuo gąsdinate gali tekti ir padaryti. Jei vaikui, kalbančiam negražiai sakote, kad išplausite burną. Tad būkite pasiruošę tai ir atlikti, kitu atveju taip negąsdinkite. Vaikai iš žodžių nepasimoko, reikia veiksmų.

Emocinis šantažas

,,Jei tu mane gerbtum, šitaip nesielgtum!“ Jei tu mane mylėtum, taip nekalbėtum, o elgtumeis taip ir taip......! Dažnai šios frazės sakomos paaugliams ar suaugusiems vaikams norint paveikti juos. Vaikas priverčiamas elgtis taip kaip nori tėvai, nors ir jaučiasi labai blogai. Vaikas paklūsta reikalavimams, tačiau griaunamas ryšys, vaikas jaučiasi, kad su juo elgiamasi nesąžiningai. Vaikui augant ryšys vis silpnės, jei emocinio šantažo daugės. Taigi įvertinkite, ko norite ateityje, ar kad užaugusi atžala jūs dažnai lankytų klausytų patarimų, ar kad vaikų vizitai būtų šalti ir trumpi po jūsų eilinio emocinio šantažo – kvietimo atvykti.

Nuolaidžiavimas

Labai dažnai parduotuvėse girdime kaip vaikai „zyzia“: „Noriu gumos!“ Noriu SALDAINIO!“ šalia kasų, kur lyg tyčia būna prikrauta visokių skanėstų. O mama sako, kad „Ne, negalima“, bet po vaiko klyksmo, taip, kad regis visi esantieji parduotuvėje išgirsta, mama nusileidžia. Vaikas žino, kad kai kitąkart norės gauti saldainį ar kokį kitą skanėstą reikės rėkti garsiai. Jei dažnai nusileidžiate vaiko prašymams, rėkimui, verkimui tampate vaiko norų „įkaitais“. Pagalvokite ar verta?

Papirkinėjimas

Tėvai dažnai griebiasi papirkinėjimo, kai reikia vaiką įkalbėti, kažką padaryti, ar kažkur nueiti. Viena mamytė pasakojo, kaip nekaltas papirkinėjimas prasidėjęs saldainiais „baigėsi“ mašinyčių pirkimu kiekvieną dieną, nes kitaip vaikas atsisakydavo eiti į darželį. Pati mama stebisi, kodėl jos 4-metis sūnus darželyje klauso be saldainių ar dovanų, o namuose vaiko visą gerą elgesį reiki „nusipirkti“. Žinoma ėjimas pas gydytoją ar į svečius irgi turi savas kainas. Taigi žiūrėkite pagal „kišenę“ ar verta prasidėti su vaikų papirkinėjimu.

Savų taisyklių laužymas. Namuose deklaruojama taisyklė – „Kalbame tiesą“, o mama grįžusi su dukra iš batų parduotuvės, moko dukrą, kad tėčiui, tai nesakykime kiek išleidome pinigų parduotuvėje, kad paskui nesinervintų. Jei mokome vaikus, kad meluoti negražu, turime ir patys laikytis šios taisyklės. Arba kita taisyklė – „Namuose nerėkiama“. Tėvai vaikams kartoja, kad vaikai nešūkautų, o patys tarpusavyje susibarę kelia toną. Taisyklės turi galioti visiems. Čia tas pats kaip alkoholikas tėvas sako sūnui: „Negerk, o tai nieko nepasieksi“. Vis tik vaikai mokosi iš pavyzdžių, o ne žodžių.

Moralizavimas. „O mano laikais valgėm duona ir džiaugėmės, kad turime, ką valgyti, o čia "išsidirbinėji" prie stalo“. „Kai aš augau, apie tokius žaislus negalėjau, net pasvajoti, o čia net susitvarkyti negali, laužai, mėtai ir nevertini, ką turi. Paimsiu vieną dieną ir visus išnešiu.“ Paprastai moralai vaikų neveikia, nes per daug žodžių ir neaišku, ką nori tėtis ar mama pasakyti. Vaikui nepasakoma, ką daryti, o tik išvardijama, ką jis daro ar kažkada darė blogai. Moralų nauda ta, kad tėvai išsikalba, kas jiems sunku, ko jie pavydi vaikams ir parodo savo bejėgiškumą. Kad jau nieko pakeisti negali, tai bent pakalba ir ramiau lieka.

Pagalvokite kokį vaiką norite užauginti ar paklūstantį kareivį ar pilnavertę asmenybę. Kartais elgiamės kaip lengviau, kaip greičiau, bet geriau kad tai netaptų bendravimo blogu įpročiu ir negriautų ryšio su vaiku.