Psichologės Gintarė Jurkevičienės interviu apie vaikus ir augintinius

1. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant augintinį vaikui, kad jie būtų geriausi draugai? (kalbant apie normalios raidos vaikus)

1. Reikėtų atsižvelgti ar vaikas nėra alergiškas kokiems nors gyvūnams, kiek vaikui metų bei kokiomis savybėmis pasižymi augintinis, kurį planuojate įsigyti. Tarkim renkantis šunį, vienos jų veislės labiau sutaria su vaikais, o kitos vaikų pakęsti negali. Jei vaikas jau išsako savo norus, reikėtų atsižvelgti ir į juos, pvz.: jei vaikas svajoja apie kačiuką, o jūs nuperkate šunį, tai nereikia tikėtis, kad jis tuo šuniu labai džiaugsis. Naudinga perkant gyvūną yra ir pagalvoti apie vaiko asmenines savybes. Šuo tinka tiems, vaikams, kuriems reikia padidinti fizinį aktyvumą ar sumažinti prislėgtas nuotaikas, o katė ar žuvytės tinka nerimastingiems vaikams, nes veikia raminamai.

2. Kokio amžiaus turėtų būti sulaukęs vaikas planuojant įsigyti naminį gyvūnėlį?

2. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra, kad ir kokio amžiaus būtų vaikas, vis tiek gyvūną perkate labiau sau, nes pagrindinis rūpestis už gyvūno priežiūra tenka tėvams. Retas vaikas be priminimo savarankiškai rūpinasi gyvūnu. Todėl reikia labiau įvertinti savo galimybes skirti laiką ir dėmesį gyvūnui, o ne vaiko norus jį įsigyti. Gyvūnas nėra žaislas vaikui ir vien vaiko vienkartinis noras auginti gyvūnėlį nėra pakankamas pagrindas įsigyti naują šeimos narį. Vaiko pasirengimą įsigyti šunį galima patikrinti taip: savaitę laiko vaikas turi eiti į lauką ryte ir vakare taip tarsi jis vedžiotų šunį. Po savaitės ir vaikui, ir tėvams tampa aiškiau kiek vaikas yra pasiruošęs rūpintis augintiniu.

3. Kokius gyvūnus patartumėte auginti skirtingo amžiaus vaikams?

3. Manoma, kad vaikams iki penkerių metų labiau tinka auginti katę, nes ši moka pasislėpti, apsiginti nuo pernelyg įkyraus vaiko dėmesio, o šunį geriausia įsigyti, kai vaikui sueina 5-7 metai. Paprastai žuvytės, vėžlys ar įvairūs graužikai vaikams įdomūs pasidaro tik nuo septynerių metų, nes su jais negalima pažaisti ar pavedžioti už pavadėlio.

4. Kas turėtų būti atsakingas už gyvūno priežiūrą šeimoje?

4. Prieš įsigyjant gyvūną, reikėtų susitarti kas ir kaip rūpinsis augintiniu. Visgi pagrindinė priežiūra atitenka tėvams. Vaikui reikia priminti, kad gyvūną reikia ir pašerti, ir pagirdyti bei per daug neniurkyti.

5. Ko namuose auginami gyvūnai moko vaikus? Kokių privalumų tai teikia?

5. Gyvūnai namuose vaikus pirmiausia moko meilės ir pagarbos gyviems padarams, kad bet kokį gyvą padarą reikia saugoti, kad skriausti negalima jokio sutvėrimo. Taip pat mokina atsakomybės, kantrybės, švelnumo. Aišku viso to vaikas išmokta, jei šeimoje suaugę žmonės tinkamai rūpinasi gyvūnu, patys jo neskriaudžia.

6. Ar gali augintiniai padėti įveikti tam tikras vaikų baimes? Kokias?

6. Ir taip, ir ne. Paprastai gyvūnai vien savo buvimu vaikus veikia raminamai, mažina jų nerimą. Tačiau jei vaikas paniškai bijo šunų, o jūs nuperkate mažą šuniuką, kuris loja, visur lipa ir dar kanda, gali būti, kad vaikas dar labiau pradės bijoti šunų. Stiprios vaikų baimės turi būti įveikiamos palaipsniui, t.y.: iš pradžių stebint paveikslėlius su šunimi, žiūrint filmukus, parke pastebint kitų vaikų elgesį su šunimis, paglostant suaugusį šunį, kuris nedaro staigių judesių ir pan. Gyvūnas namuose gali padėti vaikui įveikti buvimo vienam namuose arba miegojimo vienam baimę, nes jis jau nebėra vienas, o būna kartu su augintiniu.

7. Kokiais atvejais augintinis gali tapti labiau kliūtimi, iššūkiu nei draugu?

7. Augintinis gali tapti kliūtimi, jei jis buvo įsigytas gerai neapsvarsčius savo gyvenimo būdo ir galimybių tą gyvūną laikyti, pvz.: įsigyjate šunį, o patys dažnai nebūnate namie, daug keliaujate. Tada kenčia ir šuo ir jūs kas kart galvodami kur jį padėti. Taip pat nereikia pasiduoti vaiko prašymui įsigyti gyvūną, jei pats jo kategoriškai nenorite, nes vis tiek gyvūnas gyvens jūsų namuose.

8. Ką patartumėte tėvams, jei augintinis nepripažįsta vaiko kaip šeimininko, nors vaikas gerai su juo elgiasi ir netgi labai myli?

8. Tėvams patarčiau tokiu atveju auklėti ir dresuoti gyvūną, kad jis tinkamai elgtųsi su vaiku. Ne kiekvienas gyvūnas gali būti vaiko draugas, bet gyvūno agresija prieš vaiką neturi būti pateisinama.

9. Kokiais atvejais vaikas gali skriausti savo augintinį? Kaip tuomet reikėtų elgtis tėvams?

9. Vaikas gyvūną gali skriausti dėl kelių priežasčių: iš nežinojimo kaip reikia elgtis su gyvūnu; kopijuodamas suaugusiųjų elgesį su gyvūnais; išliedamas savo sukauptą pyktį ant mažesnio ir negalinčio apsiginti arba iš pavydo, kad tėvai skiria dėmesį gyvūnui, o ne jam. Tėvai tokiais atvejais turėtų pirmiausia patys tinkamai elgtis su gyvūnu, aiškinti, kad visiems gyviems padarams skauda, jei juos skriaudžiame, mokinti vaiką, kaip reikia gyvūną glostyti, pakelti ir pan. Jei tėvai pastebi, kad vaikas specialiai skriaudžia gyvūną, reikia pagalvoti apie galimas tokias vaiko elgesio priežastis (užslėptas vidinis pyktis, dėmesio trūkumas) ir jas koreguoti.

10. Kaip mažam vaikui reikėtų paaiškinti jo mylimo augintinio mirtį? Ar galima tiesiog pameluoti ir pasakyti, kad gyvūnas tiesiog pabėgo pro duris ir neaiškinti mirties fakto?

10. Bendraujant su vaiku, reikia stengtis nemeluoti, nes melas visada anksčiau ar vėliau paaiškėja. Apie gyvūno mirtį reikia kalbėti paprastai, vaikui suprantama kalba. Tiesiog pasakyti, kad gyvūnas numirė, nukeliavo į dangų ir jam dabar bus labai smagu iš viršaus stebėti savo draugą. Jei vaikui kyla daugiau klausimų, atsakykite į juos.

11. Ar tinka laikyti augintinį šeimoje, kurioje auga psichinę negalią turintis vaikas? Kodėl?

11. Jei šeimoje auga, vaikas su psichine negalia, augintinis gali būti labai naudingas, jis gali tapti geriausiu vaiko draugu ir mokytoju. Tik reikia atsižvelgti į vaiko sutrikimo ypatumus ir tinkamai parinkti gyvūną.

12. Kokios naudos tokiam vaikui gali teikti naminis gyvūnėlis?

12. Vaikui su psichine negalia augintinis gali suteikti ramybę, džiaugsmą, meilę ir draugystę, ko tokie vaikai gali nesulaukti iš savo bendraamžių.