Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui, jei vaikas patiria patyčias

Atrodo daug rašoma ir kalbama apie patyčias, bet kai pats susiduri asmeniškai. Kai TAVO vaikas ima pasakoti, kad jo nenori priimti į žaidimus, nes jis kažkoks netoks arba jį išvadina negražiais žodžiais, norisi eiti ir PAČIAI paauklėti tuos blogus vaikus. Be to dar vyras stabdo, kad tai vyrų pasaulis, nesikišk, patys vaikai turi išsiaiškinti ir susitarti, tu nieko nesupranti. Taigi surašiau, ką žinau:

1. Kalbėkite su vaiku apie patyčias, kas tai yra. Kad tai gali būti užgaulūs žodžiai, pravardės ir net fizinis smurtas. Jei vaikas patyrė patyčias mokinkite jį, kad visada reikia pranešti suaugusiam žmogui. Jei patyčios vyksta mokykloje, visada reikia sakyti mokytojui, o grįžus namo papasakoti tėvams. Nes jei vaikas tylės, jam niekas negalės padėti. Kai vaikas kalbasi su kitais apie patyčias jis turi gauti supratimą, kad ne suo juo pačiu yra blogai, o kad tyčiotojai elgiasi blogai.

2. Išsiaiškinkite dėl ko iš jūsų vaiko yra tyčiojamasi, dažniausiai patyčias patiria ramesni, nedrąsūs, išsiskiriantys savo išvaizda (stambesni, labai aukšti, labai ploni, veido matomi defektai kaip atlėpusios ausys ir kt.), netvarkingai apsirengę, besielgiantys neadekvačiai pamokų ar pertraukų metu. Kartais ir pačius vaikus reikia mokyti spręsti savo problemas, kad patyčios liautųsi. Pvz.: berniuką (8 m.) pertraukų metų nuolat užgauliodavo ir atiminėdavo užkandžius vyresni vaikai. Kai iš berniuko atimdavo maistą, jis vydavosi rėkdamas keiksmažodžius. Dažniausiai pastabą iš mokytojų gaudavo ne vyresni berniukai, o nukentėjęs aštuonmetis dėl keiksmažodžių. Taigi šiuo atveju padėtų mokinimas problemų sprendimo - užkandžius valgyti klasėje, valgykloje o ne koridoriuje. Vengti tų vietų, kur renkasi vyresnieji užgauliotojai. Jei iš vaiko ką nors atėmė informuoti suaugusįjį, o ne keikiantis vytis ir pačiam juokingai atrodyti ir likti kaltam. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, nesąmonė, kodėl nukentėjusysis turi keistis, kažko mokytis. Geriau iš vis neiti į tokią mokyklą, kur reikia vengti kažko ir negali būti tiesiog savimi. Tačiau kartais lengviau mokinti vaiką elgtis šiek tiek kitaip, nei tik kaltinti aplinką ir pakeisti bloguosius.

3. Nepasiduokite vaikų manipuliacijoms, kai vaikai sako, kad iš manęs visi klasiokai tyčiojasi, nes mano telefonas ne naujausias Samsung..., nes mano batai ne Gucci ir t.t. Pasiklauskite vaiko, kad išvardintų vardais, kurie vaikai turi tuos naujausius telefonus. Antra pasitikslinkite mokykloje pas auklėtoją, kaip yra iš tikrųjų. Tačiau realybė tokia, taip kartais paauglės mergaitės surengia rūbinėse patikrinimus, kas kokiais rūbais rengiasi ir suskirsto į tris kategorijas: firminių ženklų rūbai (Denim, Miss Sixty, Vero moda ir t.t.) maximiniai ir besirengiantys pavedėtais rūbais. O čia jau reikia kalbėti apie savo galimybių ir norų suderinimą.

4. Mokykite padėkoti arba tiesiog BĖGTI. Taigi pirmiausia reikia įvertinti priešininką. Jei priešininkų daug ir jie stipresni tiek žodžiais tiek fizine jėga, geriausia strategija bėgti ir rėkti kuo garsiai tikintis aplinkinių pagalbos. Jei patyčių ar nepatinkačių pastabų sulauki iš mokytojų ar vyresnių žmonių. Pvz.: ,,sėdi suole išsidrėbęs kaip kelmas “; ,,kur su tokia šukuosena susiruošei į vestuves?“, ,,sėdi ir tyli kaip kopūstinė galvytė“ ir t.t. geriausia mokinti patylėti arba tiesiog mandagiai padėkoti už pastabą. Aš net nežinau ar tai jau patyčia ar tik vaizdingi palyginimai. Vieni mokiniai sako, kad mokytojos tyčiojasi iš jų, o kai kurios mokytojos mano, kad taip vaikai mokinami vaizdingesnės kalbos. 😊

5. Mokykite patylėti arba nuosekliai išklausyti. Jei iš vaiko tyčiojasi, niekada nemokinkite atsikirtinėti atgal užgauliom frazėm, nes tai dažnai nuveda į muštynes. Geriau patylėti arba atsakyti šiomis trumpomis frazėmis: ,,NE“; ,,Tai nejuokinga“, ,, Na ir kas...“. Frazės ,,O kas dar?“, ,,O ką dar pasakysi?“ leidžia išsikalbėti besityčiojančiam ir vaizduotė išsisemia, o laimėtojas aiškus. Šių paskutinių frazių galime mokinti, kai jau vaikas yra pasitikintis savimi ir jo pasakyti žodžiai nežeidžia. Tinka bendraujant tik su bendraamžiais ar kitais vaikais.

6. Vaikus, žodžio kišenėje neieškančius, mokykite pritarti ir būti papūga. Taip nuginkluojame kalbantįjį. Pvz.: ,,Aš visiškai sutinku su tavim....“ ,,Puikiai pasakyta.“ Tam kuris tyčiojasi nebelieka azarto žeminti kitą, kai vaikas nesigina. Aukščiausias pilotažas, kai sugebame pagirti tą erzintoją. Pvz.: ,,Kietai kalbi aš ir taip norėčiau mokėti“, ,,O tu žodžio kišenėj neieškai, .

7. Jei vaikas patiria patyčias internetu ar telefonu visada mokykite jį nieko neatrašyti, o užblokuoti tą asmenį. Neigiamo įrašo jokiu būdu netrinti, jei yra galimybė atsispausdinti ir būtinai parodyti tėvams arba kitam suaugusiajam. O tada jau imkitės veiksmų, jokiu būdu neignoruokite šios situacijos. Kreipkitės į mokyklą arba į to vaiko tėvus ir ramiai pasikalbėkite.

Apibendrinant svarbiausia su vaiku bendrauti ir kuo greičiau išsiaiškinti galimas patyčias. Kiek įmanoma mokyti vaiką spręsti pačiam kylančias problemas, keičiant elgesį ar mokant kaip kalbėti. Tai pat būtina informuoti apie patyčias mokytojus, jei tai vyksta ne mokykloje kreiptis į policiją pagalbos. Jei vaikas ima labai prastai vertinti save, kreiptis pas psichologus pagalbos. O jei anksčiau galiojantys patarimai neveikia ir atrodote, kad viską jau išbandėte. Vaikas jaučiasi nuolat nelaimingas mokykloje, dažnėja virusinės ligos, mokytojų ir psichologo pagalba neveikia. Keiskite mokyklą, ieškokite saugesnės aplinkos vaikui.

Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė