Kas neveikia motyvuojant vaiką?

Z ir alfa kartos vaikai pasižymi negebėjimu ilgam sukaupti dėmesio, nenoru ilgai užsiimti viena veikla ir visada tikisi greito, lengvo rezultato. Dažnas šiuolaikinės kartos vaikų pasakymas būna „man nuobodu“, „kas man už tai?“, „o kas po to?“. Tokius vaikus motyvuoti atlikti nuobodžius, kasdienius darbus, kaip tvarkymasis, prausimasis, skaitymas, namų darbų darymas neretai būna iššūkis tiek tėvams, tiek pedagogams.

Žemiau pateikti punktai atrodo tokie elementarūs ir mes galvojame, kad tikrai tokiais būdais neapsimoka motyvuoti vaiko. Tik bėda tame, kad kai susinerviname, vaiko elgesys ar emocijos mus išveda iš pusiausvyros, labai dažnai griebiamės šių vaiko „motyvavimo“ strategijų:

· Papirkinėjimas. „Kai padarysi tai, tada gausi tą...“. Šiuolaikiniai vaikai yra genialūs derybininkai ir papirkimo taktika labai dažnai atsisuka prieš suaugusį žmogų, nes vaikas nieko nebedaro be prizo ar pažado. Be tarimosi ir derybų su vaikais neįmanoma susitarti tik svarbu neperlenkti lazdos ir nepradėti mokėti pinigų vaikui už jo pareigas.

· Gąsdinimas. Kita papirkinėjimo pusė yra gąsdinimai: „Jei nepadarysi to, tai bus tas...“. Gąsdinimai griauna vaiko ir suaugusiojo santykį, sukelia vaikui pyktį, baimę ir pasipriešinimą. Šita strategija gali veikti nebent trumpalaikėje perspektyvoje.

· Gėdinimas. Gėdos jausmas iš žmogaus atima energiją, o ne ją duoda. Taigi iš vaiko atėmę jėgas ir pasitikėjimą tikrai nesitikėkime, kad jis su noru atliks tai, ko yra prašomas. Gėdos jausmas yra be galo toksiškas ir gali nuodyti žmogaus gyvenimą visą gyvenimą.

· Lyginimas su kitais. Vaiko lyginimas su kitais vaikais jį demotyvuoja, sukelia pyktį ar sumažina savivertę ir tikrai nepaskatina vaiko tinkamai elgtis ar mokytis. Dažnai suaugusiems savaime išsprūsta palyginamieji žodžiai. Nuolat lyginami broliai ar sesės gali pradėti nekęsti vieni kitų. Suaugęs dažnai galvoja, kad vaikas negirdi, kai palygina savo vaikus tarpusavyje, bet vaikai girdi viską, net kai nesiklauso.

· Etikečių klijavimas. Kai netenkame kantrybės, o vaikas nepasiduoda mūsų spaudimui ką nors atlikti, dažnas suaugęs žmogus pradeda vaikui klijuoti etiketes arba kitaip sakant pradeda vaiką vadinti negražiais žodžiais: „gal tu durnas, kad nesupranti, ką tau aiškinu?“, „tinginys, kaip ir tėvas“, „

· Manipuliavimas autoritetu. Z ir alfa kartos atstovai nevertina autoritetų. Suaugęs žmogus turi nusipelnyti vaiko pagarbos, todėl tokie pasakymai, kaip „turi manęs klausyti, nes aš taip pasakiau, nes aš esu vyresnis“, tikrai ne visada veikia su šiuolaikiniais vaikais.

· Vertimas tuoj pat paklusti. Vaikui reikia duoti laiko tarpą atlikti, ko yra prašomas. Kai iš vaiko reikalaujama tuoj pat kažką padaryti, toks reikalavimas vaikui sukelia pyktį ir natūralų pasipriešinimą.

· Mūsų pasidavimas. „Nebežinau, ką su tavimi daryti“, „Daryk, kaip nori“, „Tu beviltiškas...“, kai suaugusiam žmogui išsprūsta tokie ar panašūs žodžiai, jis parodo pasidavimą, pasimetimą, vaiko gebėjimų nuvertinimą. Po tokių žodžių vaikas gali pasijuti, kaip visiškas nevykėlis arba priešingai, kaip nugalėtojas, nes pasiekė savo, nedarys to, ko nenori.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė