DIDELIS VAIKŲ AMŽIAUS SKIRTUMAS - interviu žurnalui "Prie kavos"

Koks amžiaus skirtumas tarp vaikų laikomas optimaliu? Ką reiškia didelis amžiaus skirtumas tarp vaikų?

Tinkamiausią amžiaus skirtumą tarp vaikų įvardinti yra sudėtinga, nes vaikai ir jų tėvai yra labai skirtingi ir individualūs. Dažniausiai psichologai optimaliu amžiaus skirtumu tarp vaikų laiko 4 metus. Kada vyresnis vaikas jau yra gavęs pakankamai išskirtinio dėmesio ir meilės, o amžius skirtumas tarp vaikų dar netrukdo atrasti bendrų pomėgių ir veiklos. Dideliu amžiaus skirtumu tarp vaikų yra laikoma 6 ir daugiau metų. Kai kurie psichologai teigia, kad vaikai, tarp kurių amžiaus skirtumas didesnis nei 6 metai, auga jau kaip vienturčiai.

Galima numanyti, kad vaikui, kuris šeimoje ilgą laiką buvo vienturtis, gana nelengva susitaikyti su mintimi ir padėtimi, kai atsiranda jaunesnis brolis ar sesė. Tai gali psichologiškai traumuoti vyresnėlį? Jei taip, tuomet kokios gali būti pasėkmės?

Jaunesnio vaiko gimimas šeimoje krizę vyresniam vaikui sukelia nepriklausomai nuo jo amžiaus. Kartais kuo vyresnis vaikas, tuo lengviau jam yra paaiškinti mažesnio vaiko atsiradimą ir būsimus pasikeitimus šeimoje. Ir tai kaip vyresnis vaikas susitaiko su jaunesnio vaiko atsiradimu labiau priklauso ne nuo amžiaus skirtumo, o nuo to kaip tėvai paruošia vaiką, kaip kalba ir aiškina pasikeitusią situaciją, kiek dėmesio netenka vyresnysis. Jaunesnio vaiko atsiradimą aš nepavadinčiau trauma, tai krizė, kurią kiekviena šeima turi įveikti per 6 mėnesius, nes jei nepavyksta to padaryti per pusę metų, gali prireikti psichologo pagalbos šeimai. Gimus jaunesniam vaikui, vyresnėlis gali jaustis nemylimas, apleistas, nuskriaustas, gali pradėti nekęsti gimusio vaiko, jausti jam pavydą ir pyktį. Vyresnėlis gali staiga sumažėti, pradėti elgtis vaikiškiau nei jam buvo būdinga, pvz.: pradėti prašyti čiulptuko arba norėti kartu miegoti su mama. Visa tai rodo, kad vaikas jautriai išgyvena permainas ir jam reikia padėti jas įveikti. Gali būti ir taip, kad iš pradžių vyresnis vaikas labai gerai reaguoja į naujagimį, bet šiam pradėjus ropoti, vaikščioti ir imti vyresnėlio daiktus, trukdyti žaisti ar mokytis, gali atsirasti pyktis ir nenoras dalintis.

Kas dedasi vyresnėlio galvelėje ir širdelėje, kai prakutęs mažasis neklaužada nuolat būna teisus,o iš vyresnėlio dažniausiai reikalaujama nuolankumo ir tolerancijos mažylio atžvilgiu?

Vyresnis vaikas neteisybės atveju jaučiais nemylimas, įskaudintas ir nesuprastas, todėl tolerancijos reikia mokinti ne tik vyresnėlį, bet ir jaunėlį. Vyresnėliui reikia aiškinti, kad mažesnis brolis ar sesė reikalauja daugiau tėvų dėmesio, nes jis dar nesugeba ir nemoka daug ką daryti savarankiškai, o jaunesnį vaiką reikia pratinti prie to, kad vyresnis vaikas turi teisę turėti savo erdvę, savo daiktus ir savo laiką ir be atsiklausimo kito daiktų imti negalima.

Mažylis gana anksti suvokia, kad konflikto su vyresnėliu metu jis sulauks palaikymo iš tėvų, todėl gana dažnai savo padėtimi piktnaudžiauja. Ar gali jaunėlis vyresnįjį provokuoti konfliktui sąmoningai? Kodėl?

Vaikai labai greitai pajaučia kaip ir kada gali manipuliuoti tėvais ir tai sėkmingai daro, nes visi vaikai yra egocentriški ir pirmiausia galvoja apie savo poreikių patenkinimą. Atjauta ir empatija pas vaikus atsiranda apie 4-5 gyvenimo metus. Iki šio amžiaus vaikus valdo noras kuo greičiau bet kokia kaina patenkinti savo norus. Taigi jaunėlis tikrai gali piktnaudžiauti savo padėtimi ir išvesti iš kantrybės vyresnįjį. Vaikų konfliktų situacijose tėvai turi būti labai atsargūs, skatinti konfliktus spręsti savarankiškai ir nekaltinti visada vieno vaiko. Atsiminkite konflikte visada dalyvauja dvi pusės.

Ką mažyliui iš tiesų reiškia ( ką jis jaučia, galvoja) turėti smarkiai vyresnį sesę ar brolį?

Mažyliui vyresnis brolis ar sesė dažniausiai būna didelis autoritetas. Mažylis jaučia meilę ir globą ne tik iš tėvų, bet ir iš vyresnio brolio ar sesers. Toks vaikas dažniausiai jaučiasi ypatingai saugus, nes turi vyresnį brolį ar sesę, kuri apgins nuo kitų (kartais ir nuo tėvų), patars, bet nepamokslaus ir padės, bet neužgoš savarankiškumo.

Kas labiau laimi dėl didelio amžiaus skirtumo- vyresnėlis ar mažylis? Kodėl?

Dėl didelio amžiaus skirtumo laimi ir vyresnėlis ir mažylis. Vyresnėlis ugdosi didesnį savarankiškumą, atsakomybės jausmą, turi mažą žmogutį, kuris visą laiką myli besąlygiškai ir tave laiko beveik dievu. Mažylis iš vyresnėlio gauna meilės ir saugumo jausmą, pavyzdį kaip gyvenime geriau elgtis ar nesielgti.

Manoma, kad kuo mažesnis amžiaus skirtumas tarp vaikų, tuo stipresnis jų tarpusavio ryšys. Ar ši teorija pasitvirtina?

Ši teorija pasitvirtina tikrai ne visada. Pametinukai vaikai gali nerasti bendros kalbos ir veiklos, nes jų temperamentai, pomėgiai yra skirtingi, o vaikai tarp kurių didelis amžiaus skirtumas gali labai sėkmingai sutarti. Aišku amžiaus skirtumas jau įtakos tai, kad vaikų interesai bus skirtingi ir jiems labiau reikės derintis vienam prie kito. Ryšys tarp vaikų labiau priklauso nuo charakterių panašumų ir to, kaip tėvai geba suvienyti vaikus į vieną komandą. Būna ir taip, kad gyvenant po vienu stogu vaikai tarpusavyje nuolat pešasi, viskuo nepasidalina, kartu neleidžia laiko, bet vienam išsikrausčius, atsiranda ilgesys ir noras bendrauti.

Vaikai, tarp kurių yra didelis amžiaus skirtumas tarpusavyje linkę konkuruoti? Jei TAIP, tuomet kokiose srityse? Jei NE, tuomet kodėl?

Tarpusavyje linkę konkuruoti bet kokio amžiaus vaikai. Jaunesnis vaikas nori pasivyti vyresnįjį pasiekimuose, savarankiškume ir suteikiamoje laisvėje, pvz.: taip pat gerai kalbėti, skaityti, žaisti krepšinį, nueiti miegoti tokiu pačiu metu kaip vyresnis brolis ar sesė. Vyresnis vaikas paprastai su jaunesniu konkuruoja dėl tėvų dėmesio, pagalbos kasdienėje veikloje. Kai amžius tarp vaikų yra didelis, kartais atsitinka taip, kad gimus jaunesniajam vaikui, vyresnysis atsipalaiduoja nuo perdėto tėvų rūpesčio ir meilės, nes tėvai augindami tik vieną vaiką gali perdėtai juo rūpintis ir slopinti jo savarankiškumą, o gimus kitam vaikui tą rūpesti padalina dviem.

Gal galite paminėti keletą privalumų, kai šeimoje auga vaikai, tarp kurių- didelis amžiaus skirtumas?

Tėvams fiziškai yra lengviau auginti vaikus tarp kurių didelis amžiaus skirtumas, nes vyresniam vaikui nebereikia tiek daug tėvų pagalbos, nes jis yra labiau savarankiškas, turi savo pomėgių ir draugų, kartais gali tėvams pagelbėti prižiūrint jaunesnį brolį ar sesę. Tėvai gali daugiau išskirtinio dėmesio skirti kiekvienam vaikui.

Dažnai tėvai, bandydami vyresnėliui įskiepyti atsakomybės jausmą , jį įpareigoja rūpintis jaunesniu broliu ar sese. Ar tai - teisingas požiūris? Kodėl?

Vyresnėli skatinti pasirūpinti mažuoju reikia, bet tai neturi būti nuolatinis procesas. Iš vaiko negalima atimti vaikystės, paverčiant jį jaunėlio prižiūrėtoju. Atsakomybei vaikui ir turi būti vaikiška, atitinkanti jo amžių, supratimą ir galimybes. Tarkim dešimtmetį palikti su sergančiu trimečiu, kada reikia girdyti vaistus ir pan., būtų tikrai neatsakingas tėvų poelgis, vyresniam vaikui užkraunant per didelę atsakomybę. Reikia nepamiršti, kad vyresnis vaikas turi ir savo poreikių ir užsiėmimų, o jaunėlis gali jam ir trukdyti, tarkim atlikti namų darbus.

Ar yra riba tarp vyresnėlio išnaudojimo ( kai tėvai jį padaro mažylio aukle) ir pagalbos prižiūrint mažylį? Kur ji?

Tokia yra tikrai yra. Tėvai negali vyresnio vaiko paversti nemokama aukle, nes nuolatinė ir priverstinė jaunesnio vaiko priežiūra gali neleisti atsirasti šiltiems tarpusavio jausmams. Vyresnis brolis ar sesė negali pakeisti tėvų. Nepaisant didelio amžiaus skirtumo vaikus turi sieti broliškas ar seseriškas ryšys. Pagalba turėtų būti arba savanoriška arba palyginti ne dažna. Reikia nepamiršti, kad vyresnis vaikas yra tik vaikas (nors gimus jaunesniam vaikui, vyresnis vaikas tarsi akyse užauga tėvams) ir per didelės atsakomybės jam užkrauti nereikia.

Ar susiklosčius liūdniausiam gyvenimo scenarijui, kai netenkama tėvų, smarkiai vyresnis brolis ar sesė gali užimti jų vietą? Kodėl?

Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, nes daug kas priklauso nuo konkrečios šeimos situacijos, t.y. kokio amžiaus yra vyresnis vaikas, kokie santykiai tarp vaikų ar yra giminaičių, kurie galėtų padėti našlaičiais likusiems vaikams. Jei vyresnis vaikas yra pilnametis ar vyresnis bei yra atsakingas, subrendęs tada jis gali pasirūpinti jaunesniu vaiku ir kažkiek atstoti tėtį ir mamą.

Gal galite paminėti keletą dažniausiai daromų tėvų klaidų, kai šeimoje auga vaikai, tarp kurių- didelis amžiaus skirtumas?

Dažniausios klaidos būna šios: spaudimas vyresniam vaikui, kad šis mylėtų jaunesnįjį ir rodytų šiam tik teigiamus jausmus; dėmesio ir laiko vyresniam vaikui neskyrimas, vyresnio vaiko padarymas mažesniojo aukle, konfliktų tarp vaikų ignoravimas arba kaltės visą laiką suvertimas vyresniam, nes šis yra vyresnis ir protingesnis.

Psichologė Gintarė Jurkevičienė