Vaikas grasina nusižudyti. Ką daryti?

Šią savaitę, net kelis kartus teko atsakinėti tėvams, ką daryti, kai vaikas grasina nusižudyti

Taigi, ką sakyti ir ką daryti, jei vaikui yra:

• 3-6 metai. Kai šio amžiaus vaikai pasako ,,Nebenoriu gyventi“, ,,Nusižudysiu“, dažniausiai tai įvyksta pykčio metu, kai ko nors negauna arba viskas vyksta ne pagal jų norus. Ir kuo tėvai labiau sureaguoja, tuo tas elgesys dažnėja. Netinkamas sureagavimas yra vaiko norų tenkinimas, ar labai išsigandusi veido išraiška. Kartais vaikai pajutę silpną tėvų vietą ima tai kartoti ir tuo naudotis. Taigi jei tai tampa įpročiu, pasistenkite sukontroliuoti veido išraišką ir ramiai kalbėkitės su vaiku. Galima vaiko klausti: ,,Ką tu tuo nori pasakyti?“, ,,Kaip tai atrodytų?“ Vienas vaikas pasakojo: ,,na paimsiu šautuvą ir nusišausiu, tada gulsiu ant žemės ir pagulėsiu.“. O paklaustas, o ką darysi, kai atsibos būti mirusiam, atsakė, kad eisiu žaisti arba gulėsiu, kol mama duos pažaisti su telefonu. Vaikai šiame amžiuje dar nesuvokia mirties baigtumo ir kuria istorijas, ką veiktų mirę. Iš tikrųjų jie mirti nenori, o nori gauti dėmesio, valdžios, skanėstų arba pramogų. Mažuosius galima mokinti sakyti, kad ,,Aš labai pykstu ir noriu...“. Toliau tinka visos technikos tinkančios pykčio valdymui.

• 7-18 metai. Vaikai ir paaugliai jau daugiau supranta ir gali siekti daugiau tikslų tokiu pasakymu. Jeigu jau vaikas pasakė, kad nebenori gyventi daugiau, reiktų gilintis kokios tai priežastys. Jei vaiką užvaldžiusios pykčio emocijos, padėti nusiraminti. Jei liūdesys stengtis išklausyti, stiprinti ir guosti. Svarbiausia vaiką priimti su neigiamomis emocijomis – pykčiu, liūdesiu, kalte, gėda ar baime. Labai svarbu vaiką priimti, suprasti, nekaltinti ir jokiu būdu nesakyti, kad tavo problemos, tai ne problemos. Vėliau vaikui nusiraminus galima vaikui užduoti tokį klausimą. ,,Ko tokiais žodžiais sieki ar labai pyksti, ar nori mane įskaudinti ar iš tikrųjų nenori gyventi?“ Jei tai pyktis, kalbėtis kaip tvarkytis su pykčiu. Jei nori įskaudinti, tai sakyti, kad man iš tikrųjų skauda, nes Tu man labai rūpi, aš tave labai myliu. Ką aš galiu padaryti, kad daugiau nebenorėtum grasinti man, kad nusižudysiu“. Dar galima klausti: ,, O kaip tu norėtum, kad būtų?“ Svarbu nepasiduoti manipuliacijomis. O jei vaikas ar paauglys sako, kad labai rimtai galvoja apie savižudybę, tada klausti ar jau yra sugalvojęs kaip tai padarys. Šiuo klausimu tikrai nepaskatinsite planuotis savižudybės, o išgirsite, kiek Jūsų vaikui reikia pagalbos, kurią galėsite suteikti pačiu laiku. Jei yra konkretus planas drąsiai, kreipkitės į specialistus, nes pavojingiausia likti vienam su vaiku ir jo problema. Riziką, kad vaikas bandys žudytis padidina jei vaikas turi draugų, kurie jau tai bandė arba tai padarė.

Bet kokiame amžiuje į vaiko pasakymą ,,Nebenoriu gyventi.” ,,Nusižudysiu.“, reikia reaguoti rimtai kaip į pagalbos prašymą. Jokiu būdų nelikime vieni ir kalbėkime.

Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė