Komentaras apie vaikų vasaros atostogas. Žurnalas "Prie kavos"

1.Lietuvoje kol kas nėra reglamento, nurodančio nuo kokio amžiaus vaikas gali visai dienai namuose likti vienas. Kokia psichologų nuomonė šiuo klausimu? Kaip tėvai galėtų įsivertinti-ar jų atžala vasaros atsostogų metu gali visai dienai likti viena ar dar ne laikas?

1. Vienos nuomonės nuo kokio amžiaus vaikas gali likti vienas namuose nėra. Mūsų valstybė tarsi nesudaro sąlygų vienam iš tėvų ilgai būti namuose; ta prasme, kad retais atvejais užtenka vieno dirbančio tėvo, kad kitas galėtų dirbti tik puse dienos, nedirbti mokinių atostogų metu ir būti su vaiku namuose, o samdytis aukle ne visi išgali. Todėl ir susidaro uždaras ratas, kad vaikus tėvai gana anksti palieka vienus namuose, dažniausia vaikui išėjus į pirmą klasę, nes tėvams reikia dirbti, ne visos mokyklos turi prailgintas grupes, o ir šios nebūna pigios. Iki septynerių metų nereikėtų vaikų palikti vienų namuose, nes ne veltui į mokyklą jie išeina tokio amžiaus, nes daugmaž tokiu laiku formuojasi vaiko savarankiškumas ir atsakingumas. Tik reikia nepamirti, kad vaikas nėra lygu vaikui. Vienas septynmetis gali puikiai pasirūpinti savimi, o kitas nesugeba be priminimo pavalgyti ar nusiprausti, todėl viskas priklauso nuo konkretaus vaiko brandos, jo savarankiškumo, atsakingumo. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, jį mato kasdien ir žino, ką šis gali ir ko ne, todėl jie geriausiai gali nuspręsti ar gali vaiką palikti vieną namuose. Tėvai turėtų įvertinti ar vaikas gebės užsirakinti duris, jų neatidarinėti niekam, pats kažką pavalgyti, susigalvoti veiklos ir pan. Pradžioje reikėtų pamėginti vaiką palikti valandai ar kelioms ir pastebėti kaip jam sekasi.

2. Yra tėvų, kurie neturi galimybės leisti vaikų į stovyklas, senelių kaimuose irgi ne visi beturi. Tėvai nemato nieko blogo, kad jų atažala diena iš dienos leidžia laiką namuose. Svarbu, kad nevargsta prie knygų, miega kiek nori ir nejaučia jokių įtampų. Kaip toks nieko neveikimas veikia mokinuko psichiką? Koks galėtų būti optimalus „nieko neveikimo“ periodas vaikui?

2. Nieko neveikimas yra gerai, kai netrunka pernelyg ilgai, tai galėtų būti savaitė ar dvi, o paskui net ir atostogos turi turėti kažkokią struktūrą ir dienotvarkę. Trys mėnesiai nieko neveikimo vaikui yra per daug, nes vaikas išsibalansuoja, gali sutrikti jo miego ir būdravimo režimas, vaikas nuolat bus piktas ir nervingas, o sugrįžti į mokyklą bus be galo sunku. Su vaiku prieš atostogas reikėtų aptarti ką jis norėtų per jas veikti, ką išmokti, sužinoti, pamatyti, patirti ir tada tikslingai poilsiauti.

3. Ką psichologai mano apie vaikų norą vasaros atostogų metu užsidirbti? Kodėl? Nuo kokio amžiaus tėvai ( net ir tie, kurie neturi jokių finansinių problemų) galėtų skatinti vaiką pamąstyti apie galimybę padirbėti? Kodėl to (ne)reikia daryti?

3. Vaikams užsidirbti pinigėlių yra labai naudinga patirtis, taip jie mokosi savarankiškumo, supranta pinigų vertę, susipažįsta su realiu suaugusiųjų pasauliu, gali lengviau apsispręsti ką norės veikti gyvenime. Gal ir nereikėtų vaikams per visas atostogas dirbti, bet padirbėti pagal savo galimybės mėnesį ar pusantro tikrai nebus blogai. Apie uždarbiavimą galima pradėti galvoti nuo 15-16 metų. Ir vėl gi reikėtų įvertinti vaiko galimybes ir norus.

4. Kaip specialistai įsivaizduoja optimalias 3 mėn. trukmės mokinuko atostogas? ( galbūt yra kažkoks skirstymas-tiek laiko turėtų vaikas per atostogas praleisti ilsėdamasis, tiek bendraudamas su tėvais, draugais, tiek skirti fizinei veiklai, tiek keliaudamas ar pan.?) Galbūt yra skirtingos atostogų rekomendacijos skirtingo amžiaus mokiniams?

4. Kažkokių idealių atostogų scenarijų nėra. Reikia atsižvelgti į vaiko pomėgiu ir šeimos galimybes. Taip pat per atostogas reikėtų stengtis kuo daugiau būti gryname ore ir judėti, nes šiuolaikiniai vaikai per mokslo metus juda nepaankamai, todėl nukenčia jų sveikata. Idealiu atveju būtų gerai, kad vaikas sudalyvautų kokioje stovykloje, pabūtų prie vandens su tėvais, galėtų bendrauti su kitais vaikais ir tik minimaliai būtų vienas be priežiūros namuose.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė