Moters meilė sau
Labai dažnai moterys meilę sau prilygina rūpinimuisi savo išvaizda ir investavimui į išorinį grožį. Maždaug taip: jei jau nusipirkai naują suknelę ir pasidarei manikiūrą, tai jau myli save. Sklandantis mitas trukdo suprasti, kad meilė sau yra daug platesnė ir sudėtingesnė nei tik išvaizdos puoselėjimas. Tarkim gali moteris labai rūpintis savo įvaizdžiu, bet tik todėl, kad turi įsitikinimą, kad yra negraži ir natūralios, „nesusitvarkiusios“ jos niekas nemylėtų.
Meilė sau, mano nuomone, turėtų apimti tokius svarbiausius aspektus:
Meilę ir pagarbą savo kūnui. Kūnas yra vieninteliai mūsų namai, todėl rūpintis savo kūnu ir patenkinti jo poreikius yra būtina. Išmintinga moteris supranta, kad yra per protinga tik rūpintis savo išvaizda, bet ir ne tokia kvaila, kad būtų apsileidusi. Meilė savo kūnui turėtų apimti tinkamą mitybą (čia greičiausia reikia išlaviruoti tarp „myliu save tai valgau viską ką noriu, kiek noriu ir kada noriu“ ir „myliu save, todėl privalau nuolat palaikyti formą, laikytis dietų“); reikiamą fizinį aktyvumą (vėl gi išlaviruoti tarp nuolatinio sportavimo ir tingėjimo, nes
„aš ir taip sau patinku“ ); tinkamą poilsio ir darbo režimą; pagarbų požiūri į savo kūno formas, svorį, ūgį ir kt. Svarbiausia šitoje laviravimo karuselėje nepamiršti įsiklausyti į savo kūną ir jo siunčiamus signalus. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir tai kas tinka vienam, kitam gali būti net kenksminga.
Meilę ir pagarbą savo mintims. Ar sakote savo draugei: „nu tu visiška vėpla; tu stora kaip kiaulė; tu nieko neverta ir pan.“? Bet įžeidinėti save mums atrodo visiškai normalu ir įprasta. Norint gerai jaustis reikėtų pradžioje bent stebėti savo mintis ir suabejoti visa sau išsakoma kritika. Paieškoti realių faktų, kurie įrodytų ar iš tikro esate vėpla ar negraži.
Meilę ir pagarbą savo emocijoms, vidinei savijautai. Mūsų pačių išgyvenami ir pasitirpinami jausmai sukelia mums pragarą. Nerimas ir pyktis yra emocijos, kurios praeina savaime, bet kaltė, gėda ir liūdesys gali augti ir augti, jei mes jiems leisime. Tai emocijos, kurios mus suparaližuoja, suvalgo mūsų energiją ir neleidžia džiaugtis gyvenimu. Šios toksiškos emocijos gali mus kankinti metus iš metų, todėl svarbu išmokti su jomis susidoroti ir gyventi toliau.
Meilę ir pagarbą savo veiklai ir poelgiams. Mes esame žmonės, o klysti yra žmogiška, jei padarei klaidą tai tik įrodo, kad esi žmogus. Pasirinktas sprendimas buvo tuo metu geriausias. Taigi ugdyti gebėjimą su meile ir pagarba priimti viską, ką padarei gyvenime, o iš klaidų gebėti pasimokyti, o nepalūžti ir graužtis yra labai svarbus norint gyventi kokybiškai.
Bendras savo vertės jausmas. Meilė sau yra sudedamoji savęs vertinimo dalis. Tai suvokimas, kad aš esu verta visa ko geriausio. Savivertė susideda iš bendros geros nuomonės apie save, t.y. meilės sau ir pasitikėjimo savimi, galvojimu, kad susitvarkysite su gyvenimo kelyje pasitaikančiais iššūkiais. Moterys dažnai pastiki savo jėgomis ir gebėjimais, bet neretai pritrūksta meilės sau, geros nuomonės apie save, nepaisant padaromų klaidų ar patiriamų nesėkmių.
Nemeilė sau yra tik išmoktas požiūris į save. Kaip išmokome savęs nemylėti, negerbti savęs ar savimi nepasitikėti, taip galime išmokti ir labiau save mylėti.
Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė