Savaitgalinis tėtis. Psichologės Gintarės Jurkevičienės interviu
1. Dėl kokių priežasčių mamos Lietuvoje dažniausiai draudžia vaikui matytis su tėvu po skyrybų? Kaip toks mamos sprendimas (ne) veikia vaiką?
1. Mamos po skyrybų neleidžia tėvams bendrauti su vaikais dėl įvairių priežasčių: siekia apsaugoti vaiką nuo tariamos neigiamos tėvo įtakos, dėl keršto buvusiam vyrui, dėl vidinių nuoskaudų, dėl baimių, kad vaiku niekas taip gerai nepasirūpins, kaip ji gali ir kt. Kai mama dėl savo vidinių nuoskaudų, pykčio ar siekimo atkeršyti neleidžia vaikui bendrauti su tėčiu ji labiausiai žaloja savo vaiką. Normaliai vaiko raidai reikia abiejų tėvų.
2. Yra partnerių, kurie po skyrybų nusprendžia vaiką auginti „po lygiai“, t.y. savaitę ( 2 savaites, mėnesį) pas vieną, kitą savaitę – pas kitą. Kaip psichologai vertina tokį „dviejų lizdų“ vaiko auginimo metodą? Kaip tai veikia vaiką?
2. Dėl vaiko auginimo, kai vaikas gyvena pas abu tėvus po lygiai laiko, psichologų nuomonės įsiskiria. Mano nuomone, iki penkerių - septynerių metų vaikui reikia vienų pagrindinių namų, kur vaikas praleidžia didžiąją laiko dalį, o kiti namai yra skirti svečiavimuisi. Vaikui ankstyvame amžiuje reikia pastovumo ir stabilumo, reikia vieno pagrindinio globėjo, kad vystytųsi saugus vaiko prieraišumas. Nuo septynerių metų jau galima tartis su vaiku kaip ir kur jis norėtų gyventi.
3. Kaip psichologai vertina savaitgalinio tėčio fenomeną?
3. Savaitgalinis tėtis tai tėtis skirtas pramogai. Buvimas su juo tai nuolatinės linksmybės, pirkiniai ir džiaugsmas. Po tokių savaitgalių vaikui būna sunku sugrįžti į kasdienybę. Vaikas dažnai nesupranta, kodėl baigėsi linksmybės ir atsirado pareigos. Tokiam vaikui gali atsirasti pykčio priepuoliai grįžus namo. Tėtis savo ruožtu matydamas vaiką tik savaitgaliais, nori vaikui būti pats geriausias ir tą gerumą supranta per linksmybes ir vaiko norų pildymą. Tačiau yra ir tokių tėvų, kurie savo vaikus matydami tik savaitgaliais sugeba išlaikyti įprastas normas ir taisykles. Tai yra labai naudinga pačiam vaikui.
4. Kuo skiriasi su vaiku gyvenančio tėčio ir savaitgalinio tėčio vaidmuo vaiko gyvenime? Savaitgalinio tėčio vaidmuo vaiko gyvenime gali būti visavertis? Kodėl?
4. Su vaiku gyvenantis tėtis nuolat būna su vaiku, labiau prisideda prie vaiko buities, gali greitai sureaguoti į įvairias vaikui svarbias situacijas, o savaitgalinis tėtis praranda dalį informacijos apie vaiką, nes nebūna kasdien su vaiku. Tačiau nebūtinai tas tėtis, kuris gyvena su vaiku yra geresnis tėtis, nes buvimas su vaiku fizikai nebūtinai reiškia, kad yra būnama emociškai. Vaikui reikia kokybiško bendravimo, o ne tik sėdėjimo šalia, žiūrint televizorių. Ar savaitgalinis tėtis atliks visavertį vaidmenį vaiko gyvenime priklauso nuo paties tėčio, ar jis norės tik pramogauti su vaiku, ar stengsis kiek galėdamas dalyvauti vaiko gyvenime, palaikydamas ryšį darbo dienomis telefonu, prisidėdamas prie vaiko auklėjimo. Tam, kad užsimegztu artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusio žmogaus bendravimas turi būti nuolatinis. Tėtis negali pasirodyti tik protarpiais kai jam yra patogu.
5. Ar savaitgalinis tėtis gali auklėti, bausti ar kažko reikalauti iš atžalos, kurios gyvenimo didžiosios dalies nemato? Kodėl?
5. Idealiu atveju abu tėvai turėtų sutarti bendrus auklėjimo principus, skatinimo ir drausminimo priemones, pareigas ir elgesio taisykles. Tada savaitgalinis tėtis galės tinkamai auklėti ir drausminti. Vaikui kaip tik ir kenkia jei savaitgalinis tėtis iš jo nieko nereikalauja ir leidžia viską. Tokiu atveju vaiko galvoje pasidaro košė, jis gali pradėti manipuliuoti tėvais.
6. Mama ir tėtis išsiskyrė dėl to, kad nebegalėjo būti kartu. Kaip ir kodėl išsiskyrę tėvai turėtų bendrauti tarpusavyje, kai vaikas mato tėtį tik savaitgaliais?
6. Išsiskyrę tėvai tarpusavyje turėtų bendrauti pagarbiai, nes rodoma nepagarba, pyktis ar kitos neigiamos emocijos labiausiai kenkia vaikui. Negražiai kalbėti apie buvusią antrąją pusę girdint vaikui nederėtų, nes tai vėlgi labiausia kenkia vaikui. Jei su buvusiu sutuoktiniu ar sutuoktine akis į akį negalite ramiai kalbėtis, bendraukite susirašinėdami elektroniniu paštu ar per skype, bet bendrauti ir susitarti dėl vaiko auginimo yra būtina.
7. Ar psichologai gali rekomenduoti amžių, nuo kurio vaiką, po skyrybų gyvenantį su mama, savaitgaliams ( nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro) pasiimtų tėtis?
7. Apytikslis amžius yra 5-7 metai, tačiau reikia atsižvelgti į vaiko psichologinę brandą, santykius su tėčiu ir vaiko norus. Neretai vaikui paaugus, jis pats išreiškia norą miegoti pas tėtį. Toks pasilikimas visam savaitgaliui neturėtų būti nusprendžiamas prie vaiko valią.
8. Yra tėčių, kurie atžalą pasiima visam savaitgaliui, o yra tokių, kurie vaiką pasiima savaitgaliais, bet tik kelioms valandoms. Kas geriau vaikui? Kaip viso savaitgalio/kelių valandų bendravimas veikia vaiką?
8. Viskas priklauso nuo santykio tarp vaiko ir tėčio bei vaiko amžiaus. Mažesniam vaikui labiau tinkami yra trumpesni, bet dažnesni susitikimai su tėčiu, o vyresniam vaikui jau norisi ir ilgiau pabūti su tėčiu. Jei santykis tarp vaiko ir tėvo nėra artimas, tai vėlgi geriau trumpesni susitikimai. Buvimas su tėčiu neturėtų vykti per prievartą, vaikas turėtų jaustis saugus.
9. Vaikui augant poreikis būti su tik savaitgaliais matomu tėčiu keičiasi? Kaip ir kodėl?
9. Kuo vaikas vyresnis, tuo jis aiškiau gali išsakyti savo poreikius dėl bendravimo su tėčiu. Į vaiko norus yra būtina atsižvelgti. Vieni vaikai augdami nori daugiau laiko leisti su tėčiu, o kiti kaip tik mažiau. Viskas priklauso nuo santykio tarp vaiko ir tėvo.
10. Jei vaikas (ypač paaugęs) atsisako susitikinėti su tėvu. Mama turėtų atžalą įkalbinėti (juk vaikui reikalingas tėvas) ar susitaikyti su vaiko sprendimu ( iš pagarbos vaiko asmenybei ir jo sprendimams)? Kodėl?
10. Mama turėtų atsižvelgti į tai, kaip vaikas motyvuoja nenorą bendrauti su tėčiu. Priklausomai nuo išsakomų priežasčių, mama ir nusprendžia ar skatinti vaiko bendravimą su tėvu ar gerbti vaiko sprendimą, pvz.: vaikas nenori važiuoti pas tėtį savaitgalį, nes jis palieka vaiką močiutei, o pats išvažiuoja pas draugus. Tokiu atveju vaiko nenoras leisti savaitgalį su tėčiu yra suprantamas ir pateisinamas.
11. Dažnai vaikai manipuliuoja tėvais, su kuriais susimato tik savaitgaliais – jie įpranta kažko prašyti ir reikalauti. Kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti? Kokią poziciją turėtų užimti mama?
11. Taip nutinka, nes patys tėvai įpratina vaikus prie pirkinių ir pramogų, norėdami įsiteikti vaikui, būti jiems geri. Išvengti to galima nelepinant vaiko pirkiniais ir pramogomis, o jei jau taip nutiko, reikia nepasiduoti vaiko manipuliacijoms. Mama tokiu atveju, mano nuomone, turėtų nesikišti ir leisti tokią situaciją išspręsti tėčiui, jei vaikas nepradeda manipuliuoti ir mama, prašydamas jos irgi pildyti visus norus.
12. Kaip turėtų keistis/ nesikeisti tėčio elgesys su atžala, kai jo gyvenime atsiranda kita moteris, kita šeima? Kaip tai gali paveikti vaikus iš ankstesnių santuokų?
12. Kai tėčio gyvenime atsiranda nauja moteris ar šeima, jis neturėtų staigiai keisti savo bendravimo pobūdžio su vaiku, t.y. su nauja gyvenimo drauge supažindinti po truputį ir neversti vaiko viso savaitgalio iškart leisti su ja, tai turi įvykti palaipsniui. Paprastai vaikas nori leisti laiką su savo tėčiu, o ne su jo naująja drauge. Tėtis turi stengtis ir toliau skirti vaikui individualaus dėmesio. Vaikas susidūręs su tokia situacija gali pradėti maištauti, nenorėti bendrauti su tėvu, nes bet kokie pokyčiai vaiko gyvenime, jam kelia stresą. Geriau kai pokyčiai ateina po truputį, o ne iškart.
13. Kokiais atvejai bendravimas su tėčiu po skyrybų yra nepageidautinas? Kodėl?
13. Bendravimas su tėčiu po skyrybų yra nepageidaujamas, jei toks buvimas vaikui yra pavojingas, pvz.: jei tėtis girtauja ir neužtikrina vaiko saugumo poreikių. Vaiko saugumas ir gerovė turi būti pirmoje vietoje ir tik tada tėvų pageidavimai ir principai.